aulaburnis

aulabur̃nis, -ė smob. (2) Kp, Jž, Rk, aulabùrnis (1) BŽ105, aũlaburnis (1) Sml kas negražiai, nešvankiai kalba, nepraustaburnis, keiksmininkas: Eik tu, aulabur̃ni! Sv. ║ kas bet ką kalba, tauškia, plepys: Atstovas ne aulaburnis, bet ko nepataukš Vaižg.